Taupymo riba: kaip nesusigundyti „Nokla“ ir „Vercace“

Beveik penki trilijonai litų. Manoma, kad tiek pinigų pasaulyje kasmet prasisuka juodojoje  prekių rinkoje. Padirbtų ir nelegalių prekių statistiką skelbianti organizacija „Havoscope“ yra suskaičiavusi, kad prekiaudami, pavyzdžiui, suklastotomis elektronikos prekėmis nusikaltėliai per metus gauna du kartus daugiau pajamų nei prekiaujantieji kokainu.

Turgavietėse klastočių pardavėjai randasi lyg grybai po lietaus – čia didžiausia tikimybė, kad įsigysite ne originalų „Versace“ rankinuką ar buities prietaisą, o klastotę, ir perniek išmesite pinigus.

Turgavietėse klastočių pardavėjai randasi lyg grybai po lietaus – čia didžiausia tikimybė, kad įsigysite ne originalų„Versace“ rankinuką ar buities prietaisą, o klastotę, ir perniek išmesite pinigus.

Klastotės ypač suvešėjo, kai prekyba persikėlė į internetą. Ekspertų ir tyrėjų teiraujamės, kaip nesusigundyti pigesnėmis, bet padirbtomis prekėmis.

Žinomiems prekių ženklams ir jų gamintojams Lietuvoje atstovaujantys specialistai tvirtina, kad tikrųjų nelegalios prekybos padirbtomis prekėmis skaičių nežinome – tik maža dalis klastočių yra identifikuojamos, retas pirkėjas, įsigijęs padirbtų prekių, kreipiasi į teisėsaugą, pardavėjus ar gamintojus.

Pasak žinomų kompanijų interesams atstovaujančios UAB „Ekskomisarų biuras“ Prekių ženklų apsaugos grupės vyriausiojo specialisto Giedriaus Žalos, dažnai klastotes nuo originalių gaminių gali atskirti tik specialiai apmokyti specialistai.

„Technologijos tobulėja visose srityse – kai gamintojai sukuria naują gaminį ar išranda technologiją, turinčią apsaugoti gaminį nuo klastojimo, klastotojai iškart randa būdą, kaip pagaminti kuo panašesnį gaminį. Tačiau klastotė ir originalas yra identiški tik iš pirmo žvilgsnio. Patyrę ir specifinių žinių turintys vertintojai gali atpažinti, kuris gaminys yra padirbtas. Teikdami prekinių ženklų apsaugos paslaugą dažnai vykstame į užsienio šalyse organizuojamus mokymus, kur kompanijų atstovai atskleidžia jų gaminių subtilybes, mokomės vertinti originalius gaminius, sužinome gamintojų įdiegtus saugiklius ir slaptas detales, leidžiančias atskirti originalą nuo klastotės. Tokie mokymai vyksta nuolat, nes kasmet gamintojai įdiegia vis daugiau saugiklių – keičia gaminių sudėtį, gamybos technologijas, pakuotės elementus“, – pasakoja G. Žala.

Baltijos šalys – tranzito taškas

Su ekonominių nusikaltimų policijos tyrėjais bendradarbiaujantys „Ekskomisarų biuro“ specialistai teigia, kad dažniausiai organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms Lietuva ar Latvija yra tik tarpinė stotelė, o dauguma prekių yra realizuojamos Vakarų Europos šalyse.

„Klastojama viskas – nuo nedidelės vertės produktų, pavyzdžiui, kramtomosios gumos ir maisto gaminių, iki brangios kompiuterinės technikos, įrengimų ar trąšų. Pavyzdžiui, pesticidų kontrabandos verslo apyvarta Lietuvoje yra keli šimtai milijonų litų. Tai beveik prilygsta cigarečių kontrabandai ir narkotikų platinimo mastams. Lietuva ir Latvija yra patrauklios tranzito šalys dėl kelių priežasčių: neišplėtotos teisinės bazės ir geografinės padėties, be to, turime jūrų uostą“, – sako G. Žala.

Pasak eksperto, padirbtų prekių įsigiję pirkėjai ne tik praranda lėšų – prastos kokybės prekė neatitinka jų lūkesčių, tokie gaminiai gali būti kenksmingi sveikatai. Suklastotas prekes nusikaltėliai gamina visiškai nepaisydami saugumo reikalavimų, nežiūrėdami, kokias medžiagas naudoja. Jiems svarbiausia pelnas. Pavyzdžiui, padirbtais pesticidais daržoves ir kitus augalus tręšiantys ūkininkai iš tiesų ant pasėlių pila nuodingų ir žmogaus sveikatai bei aplinkai itin kenksmingų medžiagų. Taip yra dėl to, kad nusikaltėliai į pesticidus ne tik įdeda veikliųjų medžiagų, bet nepašalina nuodingų cheminių junginių, kurių poveikis žmogaus sveikatai ir aplinkai dažniausiai sunkiai prognozuojamas. Lietuvos augalų apsaugos asociacijos užsakymu atlikta Lietuvos ūkininkų apklausa parodė, kad 23 % respondentų netiesiogiai prisipažino naudojantys nelegalius pesticidus.

Populiarios, bet nelegalios

Edvinas Meškys, LAWIN advokatų kontoros Prekybos ir komercinės veiklos grupės Bioteisės ir komercinių sutarčių pogrupio teisininkas, atskleidžia, kad dažniausiai padirbtų prekių įsigyjama turgavietėse ir interneto parduotuvėse.

„Turgavietės gali būti puiki vieta įsigyti daržovių ir kitų produktų, tačiau nereikėtų tikėtis, kad ant prekystalio esantys „Prada“ ar „Versace“ prekių ženklais pažymėti naujos kolekcijos daiktai būtų parduodami už pusę kainos. Garsių prekių ženklų savininkai leidžia tiekti jų gaminius tik įsigijus licencijas, kurios paprastai būna labai brangios. Pavyzdžiui, tarptautinė bendrovė „Alticor“, valdanti gerai žinomų kosmetikos ir buitinės chemijos gaminių prekių ženklus, tokius kaip „Amway“, „Artistry“, „Glister“ ir kt., leidžia savo produkciją platinti tik autorizuotiems „Amway“ atstovams. Taip gamintojas užtikrina produkcijos kokybę, pardavimo kultūrą ir reikiamos informacijos pateikimą vartotojui“, – sako teisininkas.

Šiuo metu „Alticor“ dar tik autorizuoja pardavėjus Lietuvoje, tačiau jau ne vienus metus jų prekių galime rasti turgavietėse ir interneto skelbimų puslapiuose. Anot E. Meškio, pirkdami „Amway“ produktus turguje arba neautorizuotuose interneto tinklalapiuose vartotojai rizikuoja nusipirkti netikrų gaminių, kurių kokybės gamintojas negarantuoja.

Elementai ir detalės

Pasak „Ekskomisarų biuro“ vyriausiojo specialisto, itin dažnai klastojami ne patys gaminiai, o jų detalės.

„Pavyzdžiui, žinomų prekių ženklų gaminius klastojančioms grupuotėms neapsimoka gaminti viso kompiuterio – tai per brangu, gamyba trunka ilgiau, o realizuoti yra sunkiau. Tokiems nusikaltėliams daug patraukliau padirbinėti kompiuterių, spausdintuvų, kopijuoklių ar daugiafunkcių įrenginių detales ir eksploatacines medžiagas. Todėl perkant šias prekes reikia būti atidiems“, – sako žinomų kompanijų interesams atstovaujančios saugos tarnybos specialistas.

Dažniausiai padirbtas prekes klastotojai platina interneto parduotuvėse. Tačiau ir pati elektroninė parduotuvė gali nežinoti, jog rea-lizuoja ne tikrus, o suklastotus žinomų gamintojų gaminius. Kaip mums, paprastiems pirkėjams, atpažinti, kuri prekė yra originali, o kuri suklastota ir jai išleisti pinigai nueis vėjais?

Rodiklis – vieta ir kaina

Turgavietėse klastočių pardavėjai randasi lyg grybai po lietaus – įvairios institucijos juos nuolat tikrina ir baudžia, tačiau jų nemažėja. Turguose ir yra didžiausia tikimybė, kad įsigysite ne originalų „Versace“ rankinuką ar buities prietaisą, o klastotę. Nemažai tokių prekių rasite ir internete – elektroninėse parduotuvėse ir skelbimų puslapiuose.

Internetinio pardavėjo patikimumą galite įvertinti pasiieškoję informacijos apie tinklalapį ir prekiaujančią įmonę internete. LAWIN advokatų kontoros teisininkas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje įregistruoti juridiniai asmenys, turintys ir valdantys interneto tinklalapius, privalo pradiniame puslapyje lengvai įskaitomu šriftu kontrastiškame fone nurodyti juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, buveinę, kodą, registrą, kuriame kaupiami duomenys apie tą juridinį asmenį. Jeigu šių duomenų tinklalapyje nėra, tai turėtų sukelti įtarimą ir dėl prekių autentiškumo ar kokybės, ir dėl pardavėjo, kuris vėliau gali nesutikti keisti prekių ar apskritai jų nepristatyti.

„Įtarimų turėtų kelti ir itin gera prekės ar paslaugos kaina. Ne visada didelė nuolaida reiškia, kad produktai yra padirbti, bet tai gali būti aiškus ženklas pasisaugoti. Pavyzdžiui, jeigu gamintojai parduoda laikrodį už 1 000 Lt, o internetinė parduotuvė už 100 Lt, galite beveik neabejoti – tai klastotė“, – sako E. Meškys.

Pasak teisininko, reikėtų atkreipti dėmesį į dažnai perkamus tuos pačius produktus – galėsite lengvai palyginti pakuotę, formą, prekės spalvą ir kitas detales. Jeigu perkamas naujas, t. y. nepažįstamas, produktas, patartina jį palyginti su kitose parduotuvėse esančiomis prekėmis. Galiausiai, jeigu tokių pačių produktų nėra, galite apžiūrėti senesnio modelio produktus ir jų pakuotes – ant pakuotės esanti informacija ir simboliai turi būti panašūs.

Kokybė ir detalės

Originalūs gaminiai išsiskiria aukšta medžiagų kokybe, detalių tikslumu ir išbaigtumu, pavyzdžiui, siūlių spalva atitinka medžiagos spalvą. Dažniausiai klastotojai stengiasi imituoti tik produktų išvaizdą, nekreipdami dėmesio į detales, tokias kaip etiketės, užrašai ar hologramos.

Pavyzdžiui, „Diesel“ džinsai gali būti atskiriami pagal šiuos kriterijus: virš prekių ženkle pavaizduoto indėno galvos turi būti neryškus numeris, o žemiau, po užrašu „Made in Italy“, matomi maži dygsniai. Kita dažnai klastojama prekė – įvairūs „Giorgio Armani“ rūbai, kurie turi net keletą mados linijų. Prabangiausios linijos „Armani Collezioni“ padirbtus rūbus galima atskirti pagal etiketės vietą ant pamušalo – ji turi būti dešinėje pusėje, be to, ant pamušalo turi nebūti „Armani“ erelio ženklo, o ant sagų negali būti užrašo „Armani“. Kita gamintojo linija – „A/X Armani Exchange“ – taip pat neturi didelio erelio ženklo, nes jis priklauso kitos linijos „Armani“ produkcijai.

„Dažnai klastotojai, siekiantys išvengti atsakomybės už gerai žinomų prekių ženklų klastojimą, naudoja ne identiškus, o panašius prekių ženklus, logotipus ar vaizdus. Pavyzdžiui, vietoj „Nike“ rašoma „Nice“, vietoje „Adidas“ – „Adiddas“. Dar vienas ženklas, leidžiantis atpažinti klastotes – hologramos. Originalūs rūbai ant etiketės turi turėti specialią hologramą, kurios klastotė dažniausiai gali būti nustatoma hologramą apžiūrėjus šviesoje. Vis dėlto, tobulėjant technologijoms, produktų klastotojai sugeba pagaminti ir itin aukštos kokybės hologramas. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į pakuotę ir ženklinimą – Produktų saugos įstatyme numatyta, kad produktų gamintojas privalo tinkamai lietuvių kalba ženklinti gaminius ir teikti vartotojams reikiamą informaciją. Todėl reikėtų vengti prekių, ant kurių pakuotės nėra lietuviškos etiketės arba su kuriomis nėra pateikiama vartotojui suprantama informacija apie saugų prekės naudojimą, priežiūrą, galiojimo laiką ir pan.“ – sako teisininkas E. Meškys.

klastojimas2

Nuotraukoje viršuje esantis diržas – klastotė. Lygindami su apačioje nufotografuotu originaliu gaminiu, matome, kad padirbtas diržas pagamintas iš prastesnės kokybės medžiagų. Detalė išdavikė – sidabrinė kniedė.

Apsauga modernėja

Pasak „Ekskomisarų biuro“ vyriausiojo specialisto, kitas požymis, kad prekė padirbta – nesandari gaminio pakuotė ar korpusas. Pavyzdžiui, jeigu įsigijote spausdintuvo kasetę ir išėmę iš dėžutės matote, kad apsauginis maišelis išteptas dažais, arba paėmus gaminį į rankas ant jų lieka dažomųjų miltelių, galite įtarti, kad gaminys yra padirbtas, ir jo naudoti griežtai nerekomenduojama.

„Žinomi gamintojai imasi ir novatoriškų priemonių, kurios padeda atskirti originalą nuo klastotės. Pavyzdžiui, viena kompiuterius, spausdintuvus ir kitą organizacinę techniką gaminanti kompanija pradėjo ant gaminių pakuočių spausdinti QR kodus – dviejų dimensijų juodų taškų tinklelius baltame fone. Juos reikia nufotografuoti su interneto ryšį turinčiu telefonu ir nusiųsti nurodytu adresu. Gamintojas atsiunčia informaciją, ar gaminys yra originalus. Tikėtina, kad tokių ir panašių sprendimų bus imamasi vis dažniau. Žinoma, juos greitai perpranta padirbinėtojai, o gamintojai vėl kuria naujus saugiklius“, – sako G. Žala.

Įsigijusieji turi pranešti

Jeigu įtariate, kad įsigijote suklastotą prekę, nenumokite ranka – būtina kreiptis į gamintoją arba jo atstovą Lietuvoje. Svarbiausia pranešti, kur pirkote daiktą, dar geriau – jeigu turite pirkimo kvitą, nufotografuoti įtariamai padirbtą gaminį ir visą šią informaciją perduoti atsakingiems asmenims.

„Žmonės turėtų būti budrūs ir atsakingi – juk prekių klastojimas ir klastočių pardavinėjimas yra nusikaltimai, baudžiami pagal įstatymus. Be to, patikimi ir savo vardą saugantys gamintojai dažniausiai atlygina žalą pirkėjui, o nuostolius išieško iš pardavėjo. Tokiais atvejais išieškoma penkiaženklė ar šešiaženklė suma, nes gamintojas įskaičiuoja ir savo patirtus nuostolius – kiek pajamų jis prarado dėl parduodamų klastotų gaminių“, – sako „Ekskomisarų biuro“ vyriausiasis specialistas G. Žala.

Saugo vardą ir pirkėją

E. Meškys pataria į pardavėją ar instituciją kreiptis kuo greičiau, tačiau ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo prekės įsigijimo. Kai praeina daugiau laiko, teisėsaugos pareigūnams sudėtingiau surinkti įrodymus, o pardavėjui suteikiama daug didesnė galimybė ginčyti faktą, kad tokios prekės buvo įsigytos jo parduotuvėje.

„Lietuvoje suklastotų prekių įsigiję vartotojai retai kreipiasi į teisininkus. Dažniausiai savo teises gina intelektinės nuosavybės savininkai, prekių ženklo ar autoriaus teisių turėtojai dėl jų gero vardo žeminimo. Vieną kartą nusipirkęs suklastotą prekę vartotojas gali vengti ateityje įsigyti net ir originalų šio prekių ženklo daiktą“, – sako E. Meškys. Pasak „Ekskomisarų biuro“ vyriausiojo specialisto, žinomi gamintojai ar jų atstovai visuomet operatyviai reaguoja į klientų užklausas ir, siekdami išaiškinti suklastotų prekių platintojus bei gamintojus, bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, o pirkėjui atlygina patirtus nuostolius – grąžina sumokėtus pinigus arba pakeičia prekę originaliu gaminiu. Taip siekiama išlaikyti gerą vardą, kad klientai nenusiviltų gaminių kokybe. Žinomos kompanijos į kovą su klastotojais ir kontrabandininkais stoja ne saugodamos savo pelnus, o siekdamos apginti savo įvaizdį ir gerą vardą – joms svarbu nenuvilti nė vieno pirkėjo, net ir to, kuris įsigijo sukčių pagamintų gaminių.

Straipsnio autorė Leontina Zabarauskienė

Publikuota 54-ąjame žurnalo “Investuok“ numeryje

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s